Eishockey

ledo ritulys statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Sportinis ritulio žaidimas čiuožiant pačiūžomis ledo aikštėje, kurios ilgis 60–61 m, plotis 29,5–30 m. Žaidžia 2 komandos po 6 žaidėjus. Tikslas – ritmušomis įvaryti, įmušti ar įmesti ritulį į varžovų komandos vartus. Vartų dydis 1,83×1,22 m. Žaidžiama 3 kėlinius, kurių kiekvienas trunka po 20 min. gryno laiko. Ledo ritulį pradėjo žaisti Monrealio universiteto (Kanada) studentai. Pirmosios rungtynės surengtos 1855 m. Buvo žaidžiama guminiu kamuoliu į dvejus vartus be vartininkų. Pirmosios rungtynės uždarose patalpose – Victoria Scating Ring halėje – įvyko 1875 m. Tada kiekvieną komandą sudarė 9 žaidėjai: vartininkas, 2 gynėjai, 2 saugai, 4 puolėjai. Guminis ritulys pasirodė 1877 m. 1900 m., kai pro vartus pralėkęs ritulys sužeidė žiūrovą, ant vartų buvo pakabintas senas žvejų tinklas. Pirmosios suvienodintos taisyklės išleistos 1875 m. Į Europą ledo ritulį parsivežė anglų studentai ir kareiviai, grįžę namo iš Kanados. Pirmasis tarptautinis ledo ritulio turnyras įvyko 1909 m. Berlyne (Vokietija). Europos čempionatai rengiami nuo 1910 m., pasaulio – nuo 1920 m. Pasaulio moterų čempionatai vyksta nuo 1990 m. Į olimpinių žaidynių programą ledo ritulys įtrauktas nuo 1920 m. Lietuvoje pradėtas žaisti 1922 m. atitikmenys: angl. ice-hockey vok. Eishockey, n rus. xоккей с шайбой